Valdžia kuria planus apeiti ES reikalavimus Kauno arenai statyti
www.alfa.lt
Nors tik rugsėjį paaiškės, ar Europos Komisija leis Lietuvai Europos pinigais remti Kauno arenos statybas, net ir negavus struktūrinių fondų paramos, arena vis vien turėtų iškilti, sako valdininkai.
Lietuvos ir Europos Komisijos suderėtose bei patvirtintose struktūrinių fondų skirstymo taisyklėse nurodoma, kad iš šių lėšų galima remti tik sporto arenas, kuriose telpa ne daugiau kaip 10 tūkst. žiūrovų. Be to, tam galima skirti ne daugiau kaip ketvirtį iš 125 mln. litų, numatytų stambiems turizmo objektams.
Reklama
Tuo tarpu Kaune jau numatyta statyti 14,6 tūkst. vietų areną, mat 2011 m. Europos krepšinio čempionato finalui rengti reikia mažiausiai 11,5 tūkst. vietų, o ateityje planuojamam FIBA taurės finalo turnyrui – 14,5 tūkst. vietų.
Europos Komisijai šį mėnesį turėtų būti išsiųstas prašymas koreguoti taisykles. Atsakymą eurobiurokratai žada pateikti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, Alfa.lt sako Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas.
„Mano nuomone, yra pakankamai reali tikimybė, kad toks pakeitimas bus patvirtintas. Jiems reikėtų rasti labai stiprius argumentus, kodėl neleisti šaliai daryti to, ką jie nori, tuo labiau kad daugiau pinigų nebus prašoma. Bet garantijų niekas duoti negali“, – sako R. Kriščiūnas.
Tačiau Lietuvos valdininkai jau dėlioja planus, ką daryti gavus neigiamą atsakymą iš Briuselio, o arenos rangovo konkursas vyks rugpjūtį, dar negavus atsakymo dėl Europos lėšų skyrimo.
Nuotaikos kol kas optimistinės
Viena iš idėjų – susitarimą su Europos Komisija tiesiog apeiti. Būtų pastatyta didelė arena, bet joje įrengta tik 10 tūkst. oficialių vietų. Likusioje erdvėje gali būti įrengti, pavyzdžiui, restoranai ar kavinės su vaizdu į sceną, Alfa.lt pasakoja premjero patarėjas Vytautas Juškus.
Areną bus galima pertvarkyti po penkerių metų, kai Europos pinigų skyrimo reikalavimai arenai nebegalios. „Po penkerių metų Lietuva areną gali kad ir privatizuoti“, – kalba V. Juškus.
Jo skaičiavimais, šiuo metu Lietuva gali skirti iki 45 mln. litų ne didesnei nei 10 tūkst. vietų arenai. „Norėtume gauti leidimą skirti 50 mln. 16 tūkst. vietų arenai“, – aiškina jis.
Pagal dabartinį planą, Kauno arenoje turėtų būti 14,6 tūkst. vietų, ji kainuotų 168,29 mln. litų. Iš jų 50 mln. litų turėtų būti Europos pinigai, tiek pat numatyta iš Vyriausybės investicijų programos, 36,3 mln. litų – Kauno miesto savivaldybės, o 32 mln. litų – privačių investuotojų.
Negavus Europos leidimo ir statant 10 tūkst. vietų areną reikėtų papildomai 5 mln. litų.
Be to, bet kuriuo atveju galiotų kitas apribojimas – visa arenos vertė jokiu būdu negalėtų viršyti 50 mln. eurų (173 mln. litų), kitaip jos negalima remti struktūrinių fondų pinigais.
Kad Europos pinigai nėra būtini, įsitikinęs ir R. Kriščiūnas.
„Daugelis mano, kad jei nėra Europos Sąjungos (ES) pinigų –nėra arenos. Mano nuomone, tai yra nesąmonė, arena juk valstybinės reikšmės objektas. Iš ES reikėtų mažiau nei trečdalio lėšų. Manau, premjeras gana svariai pareiškė, kad darys viską, jog pinigų arenai surastų“, – kalba R. Kriščiūnas.
Dar didesnę, ir dar didesnę
O kūno kultūros ir sporto direktorius Algirdas Raslanas siūlo areną statyti dar didesnę – tokią, kad po 5–7 metų joje būtų galima įrengti 16 tūkst. žiūrovų vietų. Jo nuomone, tada atsirastų galimybė siekti, kad kol kas tik planuojami NBA bei Europos komandų turnyrai būtų rengiami ir Kaune.
„Realiai žiūrint, Vilniuje niekas nestatys 16–18 tūkst. vietų arenos, tad Kauno būtų vienintelė, kuri atitiktų NBA standartus. Statykime, kaip numatyta, 14,6 tūkst. vietų areną – bet galvokime, kad ateityje, po 5–7 metų būtų galimybė ieškoti būdų arenai padidinti. Tik lieka paprastas klausimas, kiek didėjant arenai kyla jos išlaikymo išlaidos – tokių skaičiavimų dar nemačiau“, – Alfa.lt aiškina A. Raslanas.
Nuostata, kad Europos Sąjungos sanglaudos fondo pinigais galima remti iki 10 tūkst. vietų dydžio arenas, yra įrašyta 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje. Programą Ūkio ministerija patvirtino 2007 m., savo ruožtu jai pritarė ir Europos Komisija.
Valdininkai tikina, kad tuo metu nebuvo galima numatyti, jog 2011 m. Lietuvoje rengiamo krepšinio čempionato finalui reikės didesnės arenos.
„Tuo metu buvo taip manoma – užteks 10 tūkst., esu matęs visus raštus iš savivaldybės tarybos ir valstybės, kad tiek užtektų. Buvo aiškinama, kad finalas turėtų būti Vilniuje, o ne Kaune. Po to pradėjo aiškėti, kad reikės apie 12 tūkst. vietų. Po to išėjo, kad 14 tūkst. vietų galbūt reikėtų galvojant organizuoti FIBA taurės finalą“, – sako A. Raslanas.
R. Kriščiūnas aiškino, kad arenos dydis buvo apribotas ieškant kompromiso tarp Lietuvos ir Europos Komisijos, kuri išvis nenorėjo leisti remti krepšinio arenų statybos.
„Jų nuomone, struktūrinių fondų pinigai turėtų būti skirti tik šalies konkurencingumui didinti, Lisabonos sutarties tikslams įgyvendinti ir pan. Mes įrodinėjome, kad regioninei plėtrai yra būtina statyti sporto objektus, galbūt turėdami omenyje mažesnes arenas, ne tokiuose regionuose, kaip Kaunas. Poziciją apgynėme, bet sutarėme dėl ribų arenoms skiriamam pinigų kiekiui: taip atsirado vietų bei prioriteto dalies ribojimas“, – pasakoja R. Kriščiūnas.
Jis dėsto, kad programos projektas buvo viešai paskelbtas, jis buvo svarstomas Seimo komitetuose – tada, anot R. Kriščiūno, kauniečiai galėjo pasakyti pastabas, kas jiems netinka.
„Jau girdėjau minint, kad norimo dydžio arenos Kaune statyti neleidžiama neva dėl Kauno–Vilnius priešpriešos“: vilniečiai trukdo kauniečiams, nes tikriausiai „Lietuvos rytas“ pralošė čia visas įmanomas taures šiais metais, todėl nenorėtų matyti Kaune didesnę areną nei Vilniuje. Aišku, smagu ieškoti sąmokslo teorijų, bet, mano manymu, tai absoliučiai iš piršto išlaužti dalykai, ir tiek“, – kalba R. Kriščiūnas.
Lietuvos ir Europos Komisijos suderėtose bei patvirtintose struktūrinių fondų skirstymo taisyklėse nurodoma, kad iš šių lėšų galima remti tik sporto arenas, kuriose telpa ne daugiau kaip 10 tūkst. žiūrovų. Be to, tam galima skirti ne daugiau kaip ketvirtį iš 125 mln. litų, numatytų stambiems turizmo objektams.
Reklama
Tuo tarpu Kaune jau numatyta statyti 14,6 tūkst. vietų areną, mat 2011 m. Europos krepšinio čempionato finalui rengti reikia mažiausiai 11,5 tūkst. vietų, o ateityje planuojamam FIBA taurės finalo turnyrui – 14,5 tūkst. vietų.
Europos Komisijai šį mėnesį turėtų būti išsiųstas prašymas koreguoti taisykles. Atsakymą eurobiurokratai žada pateikti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, Alfa.lt sako Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas.
„Mano nuomone, yra pakankamai reali tikimybė, kad toks pakeitimas bus patvirtintas. Jiems reikėtų rasti labai stiprius argumentus, kodėl neleisti šaliai daryti to, ką jie nori, tuo labiau kad daugiau pinigų nebus prašoma. Bet garantijų niekas duoti negali“, – sako R. Kriščiūnas.
Tačiau Lietuvos valdininkai jau dėlioja planus, ką daryti gavus neigiamą atsakymą iš Briuselio, o arenos rangovo konkursas vyks rugpjūtį, dar negavus atsakymo dėl Europos lėšų skyrimo.
Nuotaikos kol kas optimistinės
Viena iš idėjų – susitarimą su Europos Komisija tiesiog apeiti. Būtų pastatyta didelė arena, bet joje įrengta tik 10 tūkst. oficialių vietų. Likusioje erdvėje gali būti įrengti, pavyzdžiui, restoranai ar kavinės su vaizdu į sceną, Alfa.lt pasakoja premjero patarėjas Vytautas Juškus.
Areną bus galima pertvarkyti po penkerių metų, kai Europos pinigų skyrimo reikalavimai arenai nebegalios. „Po penkerių metų Lietuva areną gali kad ir privatizuoti“, – kalba V. Juškus.
Jo skaičiavimais, šiuo metu Lietuva gali skirti iki 45 mln. litų ne didesnei nei 10 tūkst. vietų arenai. „Norėtume gauti leidimą skirti 50 mln. 16 tūkst. vietų arenai“, – aiškina jis.
Pagal dabartinį planą, Kauno arenoje turėtų būti 14,6 tūkst. vietų, ji kainuotų 168,29 mln. litų. Iš jų 50 mln. litų turėtų būti Europos pinigai, tiek pat numatyta iš Vyriausybės investicijų programos, 36,3 mln. litų – Kauno miesto savivaldybės, o 32 mln. litų – privačių investuotojų.
Negavus Europos leidimo ir statant 10 tūkst. vietų areną reikėtų papildomai 5 mln. litų.
Be to, bet kuriuo atveju galiotų kitas apribojimas – visa arenos vertė jokiu būdu negalėtų viršyti 50 mln. eurų (173 mln. litų), kitaip jos negalima remti struktūrinių fondų pinigais.
Kad Europos pinigai nėra būtini, įsitikinęs ir R. Kriščiūnas.
„Daugelis mano, kad jei nėra Europos Sąjungos (ES) pinigų –nėra arenos. Mano nuomone, tai yra nesąmonė, arena juk valstybinės reikšmės objektas. Iš ES reikėtų mažiau nei trečdalio lėšų. Manau, premjeras gana svariai pareiškė, kad darys viską, jog pinigų arenai surastų“, – kalba R. Kriščiūnas.
Dar didesnę, ir dar didesnę
O kūno kultūros ir sporto direktorius Algirdas Raslanas siūlo areną statyti dar didesnę – tokią, kad po 5–7 metų joje būtų galima įrengti 16 tūkst. žiūrovų vietų. Jo nuomone, tada atsirastų galimybė siekti, kad kol kas tik planuojami NBA bei Europos komandų turnyrai būtų rengiami ir Kaune.
„Realiai žiūrint, Vilniuje niekas nestatys 16–18 tūkst. vietų arenos, tad Kauno būtų vienintelė, kuri atitiktų NBA standartus. Statykime, kaip numatyta, 14,6 tūkst. vietų areną – bet galvokime, kad ateityje, po 5–7 metų būtų galimybė ieškoti būdų arenai padidinti. Tik lieka paprastas klausimas, kiek didėjant arenai kyla jos išlaikymo išlaidos – tokių skaičiavimų dar nemačiau“, – Alfa.lt aiškina A. Raslanas.
Nuostata, kad Europos Sąjungos sanglaudos fondo pinigais galima remti iki 10 tūkst. vietų dydžio arenas, yra įrašyta 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje. Programą Ūkio ministerija patvirtino 2007 m., savo ruožtu jai pritarė ir Europos Komisija.
Valdininkai tikina, kad tuo metu nebuvo galima numatyti, jog 2011 m. Lietuvoje rengiamo krepšinio čempionato finalui reikės didesnės arenos.
„Tuo metu buvo taip manoma – užteks 10 tūkst., esu matęs visus raštus iš savivaldybės tarybos ir valstybės, kad tiek užtektų. Buvo aiškinama, kad finalas turėtų būti Vilniuje, o ne Kaune. Po to pradėjo aiškėti, kad reikės apie 12 tūkst. vietų. Po to išėjo, kad 14 tūkst. vietų galbūt reikėtų galvojant organizuoti FIBA taurės finalą“, – sako A. Raslanas.
R. Kriščiūnas aiškino, kad arenos dydis buvo apribotas ieškant kompromiso tarp Lietuvos ir Europos Komisijos, kuri išvis nenorėjo leisti remti krepšinio arenų statybos.
„Jų nuomone, struktūrinių fondų pinigai turėtų būti skirti tik šalies konkurencingumui didinti, Lisabonos sutarties tikslams įgyvendinti ir pan. Mes įrodinėjome, kad regioninei plėtrai yra būtina statyti sporto objektus, galbūt turėdami omenyje mažesnes arenas, ne tokiuose regionuose, kaip Kaunas. Poziciją apgynėme, bet sutarėme dėl ribų arenoms skiriamam pinigų kiekiui: taip atsirado vietų bei prioriteto dalies ribojimas“, – pasakoja R. Kriščiūnas.
Jis dėsto, kad programos projektas buvo viešai paskelbtas, jis buvo svarstomas Seimo komitetuose – tada, anot R. Kriščiūno, kauniečiai galėjo pasakyti pastabas, kas jiems netinka.
„Jau girdėjau minint, kad norimo dydžio arenos Kaune statyti neleidžiama neva dėl Kauno–Vilnius priešpriešos“: vilniečiai trukdo kauniečiams, nes tikriausiai „Lietuvos rytas“ pralošė čia visas įmanomas taures šiais metais, todėl nenorėtų matyti Kaune didesnę areną nei Vilniuje. Aišku, smagu ieškoti sąmokslo teorijų, bet, mano manymu, tai absoliučiai iš piršto išlaužti dalykai, ir tiek“, – kalba R. Kriščiūnas.
smagu, kol kas nieko blogo negirdėti, tik postūmiai į priekį 
arba pristatyti šalia halės priestatą su daug vietų kavinėm, ten sustatyti dar 10 000 vietų, ir walla.
Šiaip tai turėtų būti pakankamai smagu ir romantiška pasėdėti tokioj krantinėj, jeigu tik kaip kažkuris architektas minėjo tarp tų riedulių nestrigtų ''skendusios'' katės 
. Na dar galima iš darbovietės paskambinėti, taip pat patikrinant kolegų telefono linijas.
Comment